Žemėlapis

Žiežmariai

Žiežmariai – viena seniausių Lietuvos vietovių, šaltiniuose minima dar 1348 m. Atrodo, jog pirmieji XVI a. čia pradėjo kurtis žydai-karaimai, tačiau vėliau bendruomenė nunyko. Ir tik XVII a. pabaigoje miestelyje minimi žydai-rabinistai – Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1687 – 1772) uždraudė vietos žydams statytis sinagogą. Vis dėlto, mediniai žydų maldos namai Žiežmariuose atsirado, tik gerokai vėliau – apie 1738 m. Bendruomenei augant daugėjo ir sinagogų – paskutiniasiais XIX a. metais jų būta trijų, gal net ir keturių – sinagoga, senasis bei naujasis beit midrašai*, ir chasidų* maldos namai. Kaip neretai nutinka, 1918 m. kilęs gaisras sunaikino visus miestelyje buvusius žydų maldos namus. Veikiausiai dėl praūžusio Pirmojo pasaulinio karo, sumažėjus pajamoms, o ir pačiai bendruomenei, XX a. trečiajame dešimtmetyje atstatytas buvo tik vienas beit midrašas, veikė ir chasidų štiblas*. Nepaisant to, tarpukariu bendruomenės gyvenimas buvo aktyvus – 1922 m. atidaryti vaikų namai našlaičiams, veikė Tarbut* pradinė mokykla hebrajų dėstomąja kalba, taip pat mėgėjiškas teatras, Jehudos Leibos Peretso vardu pavadinta bendruomenės biblioteka, Maccabi sporto klubas.

Išlikęs medinis beit midrašas yra unikalus paveldo objektas, mat nepaisant jau minėto gaisro, kuris jį smarkiai nuniokojo, dalis pastato dar mena XIX a. pabaigą, kuomet ir buvo pastatytas. Tiek pastato išorėje, tiek viduje išliko aiškus erdvės suskirstymas į vyrų maldos salę ir moterų galeriją, matyti net interjerą puošusių piešinių fragmentai. Beit midrašas šiuo metu restoruojamas, ateityje čia planuojama įkurti miestelio bendruomenės erdvę su vietos bendruomenės istoriją pristatančiu muziejumi.