Žemėlapis

Žasliai

Tarp dviejų Lietuvos sostinių – Vilniaus ir Kauno, yra Kaišiadorių regionas, kuriame įsikūrę du unikalūs ir svarbūs žydams miesteliai – Žasliai ir Žiežmariai. Jie abu veikė kaip regiono prekybos centrai į kuriuos keturis kartus per metus iš aplinkinių kaimų rinkdavosi valstiečiai nusipirkti nekasdienių prekių, kurias dažniausia pardavinėdavo žydai.

Pirmosios žinios apie žydų gyvenimą Žasliuose siekia XVI a. – 1555 m. jie pasiskundė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (valdė 1544-1572), jog Trakų vaivada kelia jiems grėsmę ir pastarasis buvo nubaustas. Tolimesni istoriniai duomenys apie bendruomenę gana epizodiški – 1776 m. Žaslių seniūno inventoriuje minimi čia buvę 23 žydų dūmai. Panašu, kad šiuo laikotarpiu bendruomenė pradėjo įsitvirtinti mieste, nes jau 1782 m. šaltiniuose minima mieste buvusi sinagoga, kuri Kauno dekanato vizitacijoje apibūdinama kaip „medinė, didelė ir veikianti be karaliaus ar vyskupo leidimo“. XIX a. pabaigoje Žasliuose jau buvo ir nedideli mediniai misnagdų* maldos namai bei chasidų* maldos namai, kurie po perstatymo 1902 m. tapo puošnūs ir džiuginantys akį. Deja, 1905 m. miestelyje kilęs gaisras sunaikino visas tris sinagogas; jų vietoje pastatytos mūrinėschasidiškoji buvo atstatyta po trejų metų, o metais vėliau iškilo ir Didžioji sinagoga. Buvę maldos namai ir šiandien stovi vieni priešais kitą, o juos skiria tik negrįstas takas.

Miestelyje žydų gyvenamieji namai telkėsi Vilniaus ir Kėdainių gatvėse, didelė dalis  bendruomenės gyveno turgaus aikštės (šiandien – tiesiog miestelio aikštė) prieigose. Dar ir šiandien aplink ją išlikę žydams priklausiusių namų, kuriuose veikė ir parduotuvės. Jų skiriamasis bruožas – plačios į gatvę vedančios durys.