Žemėlapis

Zarasai

Zarasai yra įsikūrę šiaurės rytų Lietuvoje ant aukštumo tarp septynių ežerų, tad pagrįstai šios apylinkės neretai tituluojamas ežerų kraštu. XIX a, kai pro Zarasus buvo nutiestas geležinkelis, sujungęs Sankt Peterburgą su Varšuva, į miestelį atsikėlė gyventi daug žydų naujakurių, ypač daug jų būta iš Trakų. Persikėlimas vyko dėl carinės valdžios praktikoje taikyto, dar nuo LDK laikų galiojusio, draudimo žydams-rabinistams gyventi Trakuose, taip mažinant ekonominę konkurenciją Trakuose savo dvasinį ir kultūrinį centrą kūrusiems žydams-karaimams. XIX a. Zarasuose stovėjo špitolė, mikva* ir medinė sinagoga, kuri 1834-1835 m. siautėjant gaisrams sudegė ir jos vietoje 1860-tais buvo pastatytas iki šių dienų išlikęs mūrinis – Didysis beit midrašas*. Vėliau netoliese įkurti dar vieni maldos namai, vadinti Mažuoju beit midrašu. Vietiniai žydai viename iš nuostabaus grožio miestelio pusiasalių įsirengė kapines, dabar vadinamas senosiomis. Jomis naudojosi iki  XX a. pradžios, kai buvo įrengtos naujos kapinės Kauno gatvėje. Dvejos kapinės rodo, kad bendruomenė buvo ne tik nemaža, bet ir sparčiai gausėjanti. XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Zarasuose gyveno apie 3348 žydų, apytikriai pusė visų gyventojų. Apie trečdalis Zarasų žydų vertėsi žemdirbyste, o likusieji – įvairaus pobūdžio verslais ir amatais. Zarasuose yra gimęs puikus dailininkas Jehuda Penas (1854-1937). Baigęs dailės studijas Sankt Peterburge, jis įkūrė dailės mokyklą Vitebske, kurioje savo įgūdžius tobulino ne vienas garsiu tapęs dailininkas, tarp jų ir pasaulinę šlovę pelnęs modernizmo tapytojas ir grafikas Markas Šagalas (1887-1985). J. Penas buvo pirmuoju jo dailės mokytoju.

Tarpukariu ženkli dalis Zarasų krašto atiteko Lenkijai kartu su Vilniaus krašto užėmimu, o tai reiškė nuostolius vietinei ekonomikai. Du trečdaliai žydų migravo į didesnės pramonės miestus, o likusieji toliau sėkmingai plėtojo verslus. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Zarasuose, miesto centre, dirbo 95 vietiniai žydų amatininkai ir iš buvusių penkiasdešimties parduotuvių net keturiasdešimt priklausė žydams. Tarp jų verta paminėti vietinę spaustuvę, kurioje tarpukariu buvo leidžiamas vietinis savaitraštis “Zarasų kraštas”, profesionalią M. Botviniko fotoatelje, kurioje buvo pardavinėjami pirmi radijo aparatai ir miestiečių atrakciją – A. Pitelio gazuotų vandenų dirbtuvę.

 

Siūlome apie Zarasų krašto žydus daugiau sužinoti šiame puslapyje http://www.zarasu-zydai.lt/