Žemėlapis

Žagarė

Žagarė – nedidelis miestelis Šiaurės Lietuvoje, įsikūręs prie pat Latvijos sienos. Pirmą kartą miestas paminėtas 1253 m. Žiemgalos dalybų sutartyje tarp Livonijos ordino ir Rygos archivyskupo. Švėtės upė dalina miestą į dvi istorines teritorijas: Senąją Žagarę (kairysis krantas) ir Naująją Žagarė (dešinysis krantas), kurios nuo XVI a. vystėsi kaip savarankiški miestai ir buvo sujungtos į vieną tik XX a. pradžioje. Dėl to, žydai apsigyvenę šioje vietovėje sudarė dvi atskiras, Senosios ir Naujosios Žagarės, bendruomenes, kurios tokiomis išliko, net sujungus abi Žagares į vieną miestą. Apie tokį dviejų bendruomenių egzistavimą liudija iki šiol išlikusios atskiros Senosios Žagarės ir Naujosios Žagarės žydų kapinės, kuriose laidota iki pat šių bendruomenių sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metais.

Abiejose miestuose žydams leista įsikurti XVIII a. pradžioje, kuomet šie ekonomiškai nusilpo ir ištuštėjo po Šiaurės karo bei maro epidemijos. Čia žydai apsigyveno centrinėse miestų dalyse aplink turgaus aikštes. Įsikūrimą šiose miesto dalyje lėmė Lietuvos žydams būdinga ekonominė veikla – šiuose miestuose jie vertėsi įvairaus pobūdžio prekyba, amatais, teikė įvairias paslaugas. Stambesni verslininkai vertėsi importu bei eksportu su šalia esančiais Latvijos miestais Ryga ir Jelgava. Iki šių dienų geriausiai išliko Naujosios Žagarės turgaus aikštės užstatymas ir joje buvę žydų pastatai. Turgaus aikštėje ir aplinkinėse gatvėse iki pat Antrojo pasaulinio karo žydai laikė įvairių prekių krautuvėles ir amatininkų dirbtuves. Čia veikė keli žydų laikomi užvažiuojamieji namai, kepykla, savo paslaugas siūlė fotografai ir kirpėjai. XIX a. pirmoje pusėje prie pat aikštės pastatytas dviejų sinagogų kompleksas. Didesnė ir gražesnė buvo vasarinė (P. Avižonio 7A), mažesnė, bet su įrengta šildymo sistema, naudota šaltuoju metų laikotarpiu (P. Avižonio 5A). Sovietmečiu pakeistos sinagogų funkcijos: žieminėje įrengta ir iki šiol veikia sporto salė bei amatininkų dirbtuvės, o vasarinėje įsikūrusi Žagarės priešgaisrinės saugos tarnyba.

Iš Žagarės kilo keletas iškilių rabinų bei šviesuolių. Vienas iš jų rabinas Izraelis Salanteris Lipkinas (1810–1883), religinio judėjimo musar* pradininkas. Taip pat filantropas bei sionistas Kalonimas Vulfas Visockis (1824–1904). Jis apie 1849 m, Maskvoje įkūrė savo arbatos pramonės įmonę „Wissotzky tea“, kuri XX a. pr. buvo didžiausia visame pasaulyje ir tebeveikia iki šių dienų.