Žemėlapis

Valkininkai

Valkininkai, kaip vietovė, žinomi jau nuo XIV a. Miestelis kūrėsi ties svarbiu keliu tarp Vilniaus, Gardino ir Varšuvos, aplinkui buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės plotai. 1571 m. gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o žydų bendruomenė miestelyje pradėjo kurtis nuo XVII a. pirmosios pusės. Prie to labiausiai prisidėjo patogi geografinė padėtis, palanki valdytojų pozicija ir ekonominis potencialas. Valkininkuose kaip ir kitur žydai užsiėmė amatais ir prekyba, tačiau labai svarbi veikla buvo medienos paruošimas ir prekyba. Tarpukariu, o gal ir anksčiau, žydai teikė apgyvendinimo ir kitas paslaugas į apylinkes dėl nuostabaus kraštovaizdžio čia ilsėtis atvykstantiems poilsiautojams. Valkininkai – valstybės pasienio vietovė, tad įvairiais laikotarpiais dalis žydų vertėsi ir kontrabanda. Žydų skaičius nuo bendruomenės įsikūrimo, nepaisant kelių sunkesnių periodų, nuolatos augo. Didžiausia bendruomenė buvo XIX a. pabaigoje, kai ją sudarė daugiau nei 1000 žydų – apie pusė visų gyventojų.

Valkininkai įdomūs savo išplanavimu – miestelio centre yra plati ir ilga aikštė, kurioje anksčiau vykdavo stambūs turgūs. Gatvių struktūra išlikusi archaijiška, radialinio plano, šiek tiek panaši į Vilniaus senamiesčio planą. Didžioji dalis žydų sklypų buvo sutelkta prie turgaus aikštės ir aplink ją išsidėsčiusiose gatvėse. Kažkuriame iš centrinėje miesto aikštės pastatų 1694 m. rinkosi Lietuvos Vaadas (hebr. Va‘ad Medinat Lita, ועד מדינת ליטא) – aukščiausia žydų savivaldos institucija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tai rodo buvusią Valkininkų bendruomenės svarbą žydiškoje Lietuvoje.

Valkininkuose gausu medinės architektūros pavyzdžių. Per sovietmetį beveik nepakitusi miestelio struktūra išsaugojo originalų užstatymą, išliko didžioji dalis medinių namų – tarp jų ir tų, kurie anksčiau priklausė žydams. Visgi, neišliko bene įspūdingiausias miestelio medinės architektūros paminklas – didžioji Valkininkų sinagoga. Barokinio stiliaus sinagoga buvo suręsta iš tašytų rąstų XVIII a. antroje pusėje. Ji  turėjo kelių pakopų stogą, o fasadas ir ypač interjeras išsiskyrė savo puošnumu. Anot legendos, sinagogos puošnumui abejingas neliko ir Napoleonas Bonapartas. Jis 1812 m. žygio į Maskvą metu su savo kariuomene buvo sustojęs ir Valkininkuose, kur jį pagarbiai sutiko vietos žydų bendruomenė. Apžavėtas sinagogos grožio ir atsidėkodamas bendruomenei, jis padovanojo ornamentuotą, jo inicialais puoštą parochet (hebr.) – užuolaidą, kuria yra dengiama Aron Kodešo* viršutinė dalis. Tikima, kad užuolaida buvo pagaminta iš paties Napoleono pobalnio. Ši sinagoga kartu su kita, stovėjusia šalia sudegė 1941 m., Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Manoma, kad Didžioji sinagoga stovėjusi nuo turgaus aikštės einančioje nuokalnėje, dab. Dzūkų g. 11.