Žemėlapis

Ukmergė

Ukmergė – vienas seniausių miestų Lietuvoje, įsikūręs ant Šventosios ir Ukmergėlės upių santakos. Anot legendos, XIII a. pr. miestą įkūrė kunigaikštis Dausprungas (Dovsprunk, m. po 1219) čia pastatęs pirmąją medinę pilį. Iki 1918 m. Vilkmerge vadintas miestas vystėsi kaip svarbus prekybos ir amatų centras. 1685 m. čia pirmą kartą paminėta įsikūrusi žydų bendruomenė, sparčiau pradėjus augti tik XVIII a. pab. ir vėlesniais laikotarpiais sudariusi jau daugiau nei pusę miesto gyventojų.

Ukmergės žydai kūrėsi pilies papėdėje, o nuo XIX a. jų kvartalas formavosi aplink Didžiąją sinagogą. Žydai sutelkčiau gyveno aplink centrinę miesto aikštę (dab. Kęstučio a.) taip pat, Žuvų g. turgaus aikštėje ir į ją vedusiose gatvelėse, kurios buvo patogios vystyti prekybą bei amatus. Apie Žuvų g. turgaus aikštėje veikusias įvairias žydų krautuves iki šiol byloja ant 7 numeriu pažymėto pastato išlikęs Chajos (?) Galaitės-Oguzienės parduotuvės užrašas.

Sudarydami ženklią miesto gyventojų dalį, žydai Ukmergėje turėjo keliolika pasaulietinio ir religinio pobūdžio švietimo įstaigų, kultūros draugijų. Taip pat aktyviai užsiėmė visuomenine ir labdaringa veikla. Iki šių dienų išliko ukmergiškio Solo Rozenbliumo įrengtų vaikų namų pastatas. 1922 m naujai pastatytame ir gerai įrengtame name vienu metu glaudėsi iki šimto 7-14 m. amžiaus našlaičių. Išlikęs ir 1884 m. – 1941 m. veikusios TalmudToros mokyklos, skirtos nepasiturintiems vaikams ugdyti, namas. Šios mokyklos statybą finansavo turtingasis odų fabriko Šiauliuose savininkas Chaimas Frenkelis (1857-1920). XIX a. pabaigoje šioje mokykloje mokėsi apie 300 moksleivių. Trečdalį jų mokykla ir maitindavo, ir rengdavo.

Svarbiausia Ukmergės žydų bendruomenės religinė vieta buvo Didžioji Sinagoga, pastatyta ne vėliau nei XVIII a. antrojoje pusėje. Anot vietinių pasakojimų, į šią nuo XIX a. vid. neobarokinį fasadą įgijusią sinagogą, daugiausiai rinkosi pasiturintys žydai, kurie čia ne tik melsdavosi, bet ir aptardavo įvairius verslo reikalus. Sovietmečiu sunaikintas ir pertvarkytas sinagogos interjeras, įkurta sporto salė, čia veikianti iki šių dienų. Ant sinagogos sienos pritvirtina atminimo lenta Ukmergėje gyvenusiam garsiam žydų švietėjui veikėjui, rašytojui bei įtakingam politiniam žydų mąstytojui Mošei Leibai Lilienbliumui (1843–1910). Jo vardu pavadinta viena pagrindinių Jeruzalės gatvių.

Ukmergėje iki šiol aktyviai veikia žydų bendruomenė, vienijanti kiek daugiau nei 20 narių. Jos iniciatyva organizuojami renginiai skirti moksleivių bei miestiečių edukacijai, žydų kultūros paveldo išsaugojimui bei Holokausto aukų atminimui. Ukmergės kraštotyros muziejuje įrengta ekspozicija skirta Ukmergės žydų bendruomenės istorijai ir kultūrai.