Žemėlapis

Telšiai

XV a. įkurti Telšiai iki šių dienų neša garbingą žemaičių krašto sostinės vardą. Greta žemaičių čia ilgus amžius gyveno skaitlinga žydų bendruomenė, tad ir jos istoriją Telšiuose mena nemažai išlikusių paveldo objektų. Žydai čia kūrėsi šiauriniame turgaus pakraštyje, būtent dabartinė Respublikos gatvė buvo išimtinai apgyventa žydų, kurių dauguma vertėsi prekyba ir amatais. XIX a. II pusėje žydai sudarė apie pusę miesto gyventojų. Telšiuose, kurių žydų bendruomenė garsėjo savo ortodoksalumu, o iki Antrojo pasaulinio karo buvo 4 sinagogos: mūrinė Didžioji sinagoga ir iki šių dienų išlikę modernistinės architektūros triaukštis turtingųjų beit midrašas*, mūrinis karininkų bei medinis amatininkų beit midrašai*.

Telšius didžiuodamiesi galime vadinti ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos žydų edukacijos ir mokslo centru. 1850 m. čia įsteigta sekuliari žydų mokykla rusų dėstomąja kalba, kurią labiausiai išgarsino 1880 m. jai pradėjęs vadovauti poetas Jehuda Leiba Gordonas (1831–1892) – švietėjas ir žymiausias XIX a. poetas, rašęs hebrajų kalba. 1921 m. Telšiuose įkurta ir pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje žydų ortodoksų mergaičių gimanzija Javne, tapusi pavyzdžiu ir kitoms tarpukariu besikuriančios žydų mergaičių gimnazijoms. Dabartinėje Respublikos gatvėje tebestovi šios gimnazijos istoriją menantis pastatas, kuriame po 1990 m. įsikūrė keletas nedidelių parduotuvių. 1923 m. mieste atidaryta ir Javnės žydų mokytojų seminarija, kuri buvo vienintelė to meto žydų mokytojų seminarija Lietuvoje. Išlikusį, renovuotą seminarijos pastatą Stoties g. galime aplankyti ir šiandien.

1875 m. jaunų rabinų iniciatyva įkuriama pasaulinės šlovės tarpukariu sulaukusi Telšių ješiva*. Šios ješivos sėkmė siejama su kita garsia asmenybe – rabinu Elizeriumi Gordonu (1841-1910), kuris 1883 m. tapęs ješivos vadovu pirmasis Lietuvoje pritaikė modernius mokymo metodus: studentai turėjo laikyti stojamuosius egzaminus, po kurių buvo skirstomi į grupes pagal žinių lygį ir visi studentai vienoje grupėje studijavo tą pačią Talmudo* dalį. Po jo mirties ješivos vadovo pareigas perėmė rabinas Leiba Blochas, kuris savo vadovavimo laikotarpiu (1909-1929 m.) sugebėjo ir toliau užtikrinti jos institucijos prestižą. L. Blocho ir  jo žmonos kapai yra išlikę Telšių žydų kapinėse. Antrojo pasaulinio karo metais sovietams okupavus Lietuvą ješiva kaip ir kitos žydų bendruomenės religinės institucijos buvo uždaryta, tačiau pats ješivos vardas ir mokymosi tradicija perkelta į JAV, kur iki šiol Klivlande veikia Telšių vardą turinti ješiva. Telšiuose išliko ješivos „auksinių laikų“ istoriją menantis pastatas. Ant jo pakabinta stilizuota informacinė lentelė, skelbianti stojantiesiems, kad ješiva yra persikėlusi į Klivlandą.

Gausi žydų bendruomenė tarpukario Telšiuose buvo aktyvi visose gyvenimo sferose – veikė žydų bankas, biblioteka, labdaringos organizacijos, sporto klubas. 1930 m. čia su JAV žydo N. D. Krulio parama pastatyta žydų ligoninė, kurios pastatas iki šiol išlikęs. Telšiai nuo pat XIX a. pab. garsėjo Lietuvos teritorijoje ir kaip antrasis (po Marijampolės) miestas, kuriame pradėjo dirbti fotografai. Daugelis šių fotografų buvo žydų kilmės – portretistas Chaimas Kaplanskis (1860-1935), jo dukra Feitska, kuri buvo ne tik pirmoji moteris fotografė Telšiuose, bet ir viena iš pirmųjų moterų fotografių visoje Lietuvoje, foto ateljė „Menas“ savininkas F. Boruchovičius, „Dailės“ fotosalono įkūrėjas H. Leibovičius ir kt. Nemažai jų įamžintų telšiškių gyvenimo epizodų galima peržvelgti Telšių „Alkos“ muziejaus kolekcijoje, o vieną iš žydams priklausiusių fotoateljė pastatų galima pamatyti tebestovintį Kęstučio gatvėje nr. 3 pažymėtame name. Šiuo metu pastate įsikūrusi parodų salė. Žemaičių muziejuje „Alka“ taip pat vyksta ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams ,,Pamiršti, bet neužmiršti”, skirti geriau susipažinti su žydų kultūros paveldu Telšiuose.