Žemėlapis

Švėkšna

Švėkšna – nedaug nuo Klaipėdos nutolęs miestelis, šaltiniuose minimas nuo 1503 m. Žydai miestelyje ėmė kurtis apie XVII a. vidurį, o amžiaus pabaigoje gyveno keliolika žydų šeimų, valdžiusių smulkias mažmenines prekybos vietas. Kaip ir kitur Lietuvoje, sparčiau bendruomenė augo XIX a. – 1897 m. čia gyveno 974 žydai.

Kaip ir daugumoje štetlų* didžioji dalis žydų gyveno centrinėje miestelio dalyje – apie turgaus aikštę, dabartinėse J. Maciejausko, S. Dariaus ir S. Girėno bei Gediminaičių gatvėse. Skirtingai nei kituose miesteliuose, Švėkšnoje žydų maldos namai išdidžiai stovėjo pačiame centre – netoli turgaus aikštės. Iki pat 1925 m. miestelį nusiaubusio gaisro buvo dvi sinagogos – viena šildoma, skirta susirinkti šaltuoju metų laiku, o kita – didesnė, nešildoma. Po gaisro iki šiol stovintį Švėkšnos sinagogos pastatą suprojektavo inžinierius L. Prosinskis.

Tarpukariu Švėkšnoje žydai sudarė daugiau nei trečdalį miestelio gyventojų, veikė maža ješiva*; jiems priklausė daugiau nei 20 parduotuvių, kuriose buvo prekiaujama pramoninėmis prekėmis, avalyne, galanterija bei maisto produktais. Pagrindinėje turgaus aikštėje tarpukariu stovėjo žydų parduotuvių, sustatytų vienoje eilėje po vienu stogu. Viename dabartinės Gediminaičių gatvės name batsiuvys Šeftelovičius turėjo atidaręs savo įvairių prekių parduotuvę, ant šio namo iki šiol yra išlikę tai bylojantys užrašai.

XVII a. miestelio šiaurinėje dalyje, netoli ligoninės, buvo įrengtos didžiulės žydų kapinės. Tiesa, jos vokiečių okupacijos metais buvo beveik visiškai sunaikintos, išliko tik keletas antkapinių paminklų.