Žemėlapis

Šiauliai

Šiauliai dabar yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Manoma, kad jis pradėjo kurtis jau XI a., nors šaltiniuose pirmą kartą minimas tik 1524 m. Ankstyviausias žydų paminėjimas Šiauliuose randamas Didžiojo Kunigaikščio 1681 m. suteiktoje privilegijoje vietos žydui Vulfui Nurokui, kurios dėka jis buvo atleistas nuo mokesčių ir galėjo su šeima be suvaržymų gyventi mieste. Leidimas kurtis žydų bendruomenei buvo suteiktas 1731 m. – tuomet ją sudarė 55 asmenys. Nepraėjus nei dvidešimčiai metų, Šiauliuose jau veikė medinė sinagoga, buvo įkurtos žydų kapinės.

Nuo XVIII a. pabaigos žydų mieste sparčiai daugėjo ir XIX a. antroje pusėje jie jau sudarė didesnę dalį Šiaulių miesto gyventojų. Bendruomenei augant atsirado poreikis turėti dar vieną sinagogą, tad surinkus lėšų 1871 m. pagal architekto Semiono Gorskio projektą pastatytas mūrinis beit midrašas*. Po perstatymo 1895 m., jis įgavo grakščias formas, buvo nutinkuotas baltai, tad pradėtas vadinti Baltąja Gulbe. Abi sinagogos stovėjo miesto centre, tuometinėje turgaus aikštėje, aplink kurią gyveno daugiausia žydų. Šiose sinagogose meldėsi žymūs Šiaulių rabinai Yosef Zakhariyah Shtern (1831-1903, rabinas nuo 1861) ir Meir Atlas (1848-1926, rabinas nuo 1905). Deja, didelė dalis senojo žydų kvartalo neišliko, kadangi miestą 1872 m. nusiaubė gaisras ir nemaža žydų bendruomenės dalis emigravo. Tarp jų ir Viktor David Brenner – skulptorius dirbęs JAV ir sukūręs garsiąją vadinamąją Abraomo Linkolno 1 cento monetą. Visai neseniai (2016 m. pabaigoje) jam atminti buvo atidengta memorialinė lenta (Tilžės g. 149).

Prie Šiaulių suklestėjimo labai prisidėjo visoje Rusijos imperijoje išgarsėjusi Frenkelių šeima ir jos odos fabrikas. Chaimo Frenkelio (1851 -1920) odos apdirbimo įmonė, atsidariusi 1887 m., savo klientams tiekė aukštos kokybės apdirbtą odą, įvertintą įvairiais apdovanojimais. Fabriko sėkmė buvo tokia didžiulė, kad Frenkelių šeima šalia jo galėjo pasistatyti prabangią istorizmo stiliaus vilą. Šiuo metu vila restauruota, ji priklauso Šiaulių Aušros muziejui ir veikia kaip atskiras jo padalinys. Muziejuje įrengta ekspozicija „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, nuolat vyksta įvairūs renginiai. Čia taip pat vyksta edukaciniai užsiėmimai skatinantys geriau pažinti Lietuvos žydų paveldą, tarp jų ir košerinio maisto paslaptis. Frenkeliai vietoje šalia fabriko buvusios medinės pastatė mūrinę sinagogą darbininkams. Buvęs maldos namų pastatas išlikęs iki šiol. Frenkeliai taip pat rėmė Šiaulių žydų bendruomenę – padėjo atkurti karo nusiaubtas kapines bei rėmė Talmud-Toros mokyklą ir senelių namus. Už nuopelnus miestui Chaimui Frenkeliui priešais jo įkurtą odos apdirbimo fabriką buvo atidengta jo skulptūra (Vilniaus g. 49). Taip pat galima apžiūrėti ir fabriko pastatus, kurie nors ir apleisti, didžiąja dalimi yra išlikę. Dabar čia atskiruose pastatuose įsikūrusios nedidelės įmonės, neretai organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, o ateityje numatoma įkurti kultūros „fabriką“.

Pirmojo pasaulinio karo metu Šiauliai stipriai nukentėjo nuo sprogdinimų, tačiau miestą atstačius, žydų verslas greitai atsigavo. 1931 m. žydams priklausė 119 fabrikai, įmonės ir dirbtuvės, o tai sudarė 55% visų tuometinių Šiaulių įmonių. Gražiausioje miesto dalyje – bulvare – buvo įsikūręs didžiulis žydų prekybinis kompleksas. Dabar buvusių žydų parduotuvių vietoje veikia lankomiausi miesto barai, klubai ir restoranai.

Šiauliuose gimė tokie žymūs kultūros veikėjai kaip daktaras Simionas Volpertas turėjęs nuosavą kliniką kurioje buvo pirmasis Baltijos šalyse rentgeno aparatas (dabar pastate įsikūrę Šiaulių žydų bendruomenės namai); į Braziliją emigravęs žurnalistas Aharonas Berngmanas (1890-1953) įsteigęs ten pirmą žydų laikraštį ir Saliamonas Chrožinskis, kartu su tuo metu vienu garsiausių žydų istorijos tyrinėtojų Simonu Dubnovu, įkūręs „Folskpartei“.