Žemėlapis

Šeduva

1793 m. Fridrichas Šulcas aprašydamas savo kelionių po Lenkiją įspūdžius (Fridrich Schulc „Reise eines Livländers durch Polen”, 1793) Šeduvą apibūdino kaip mažą miestelį, labai panašų į daugelį kitų matytų pakeliui. Pro aplinką vertinančio užsienio keliautojo akis nepraslydo vienas jam neįprastas dalykas, kone visi miestelio namai neturėjo kaminų. Šeduvos pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., su šiuo istoriniu laikotarpiu anot legendų yra siejamas ir žydų bendruomenės įsikūrimas, o 1449 m. čia gimė ir tris dešimtmečius gyveno garsus rabinas Mošė HaGolė. Veikiausiai tai graži legenda, ankstinanti bendruomenės įsikūrimą ir pagrindžianti jos senumą bei tęstinumą Šeduvos krašte. Šeduvos žydų bendruomenės pradžia reikėtų laikyti XVIII a. pirmąją pusę, kai Šeduva, gavusi Magdeburgo savivaldos teises ir trumpam tapusi miestu, sparčiai vystėsi, o žydų gyventojų skaičius mieste augo. 1880 m. Šeduvoje žydai sudarė apie 63 procentus visų gyventojų. Vietos žydų pajamų šaltiniu buvo įvairūs amatai, smulkioji prekyba bei žemdirbystė. Bendruomenės gyvenimas tuo laiku sukosi apie sinagogą, bendruomenės dvasinius vadovus, o XIX a. pabaigoje ir apie rabino Josifo Leibos Blocho įkurtą ješivą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Šeduvą nusiaubė gaisras, dar labiau apsunkinęs karo užkluptų gyventojų padėtį. Žydų skaičius ženkliai sumažėjo ir dėl Rusijos imperijos vykdyto žydų iškeldinimo bei karo padarinių, jis niekada negrįžo į buvusį lygį. Šeduvą galėtume laikyti tipiniu miesteliu, kur žydai sudarė nemažą ekonomiškai aktyvių gyventojų dalį, o jų veikla jei ne formavo – tai bent stipriai įtakojo urbanistinę raidą. Tarpukariu Šeduvos žydų ekonominė veikla, plėtota pagrindinėje miestelio aikštėje, mažai skyrėsi nuo ankščiau buvusios. Žydų gydytojai, dantistė, vaistininkė, fotografai, kirpėjai, duonkepiai bei kiti savo srities profesionalai teikė paslaugas visai miestelio visuomenei, o Žydų liaudies banko durys buvo atviros visiems klientams, nepaisant jų tautybės ar tikybos.

Šeduvą verta aplankyti nes pamatysite unikalų, kompleksiškai sutvarkytą ir prižiūrimą miestelio – štetlo žydų paveldą. Nuo 2013 m. Šeduvos žydų istorijos ir paveldo pristatymu rūpinasi VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ (http://lostshtetl.com/), kurio dėka buvo restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės (tvarkybos darbų metu jose identifikuota apie 1300 akmens paminklų), sutvarkytos trejos Šeduvos žydų žudynių vietos, pastatyti nauji paminklai, bei miestelio centre atidengtas paminklas visiems Šeduvos žydams atminti. Vienas pagrindinių ir ambicingiausių fondo darbų – „Dingusio Štetlo” muziejaus įrengimas Šeduvoje, kuris planuojama lankytojams duris atvers 2019 m. Projektas „Dingęs štetlas“ yra įtrauktas į Europos memorialinių vietų sąrašą.