Žemėlapis

Rozalimas

Rozalimas pirmą kartą paminėtas 1767 m. Nors miestelis vystėsi gana lėtai, jis galėtų būti pavyzdiniu mažo Lietuvos miestelio, kuriame apie pusę gyventojų sudarė žydai, atveju. Vėlai, tik nuo XIX amžiaus, Rozalime įsikūrusių žydų svarbiausi bendruomeniniai pastatai buvo išsidėstę dabartinėje Salomėjos Neries gatvėje.

Miestelyje verta aplankyti išlikusius istoristinio stiliaus žydų maldos namus, tai vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų pastatų. Rozalimo beit midrašas* pastatytas 1881 m., panašiu metu bendruomenė tikriausiai įsteigė ir atskiras kapines. Greta išlikęs medinis rabino namas, o jo kiemo gilumoje buvo žydų pirtis. Toje pačioje gatvėje išlikęs žydų pradžios mokyklos pastatas.

Žydai miestelyje daugiausia vertėsi smulkia prekyba ir amatais, bendruomenė nebuvo itin turtinga. Iki Antrojo pasaulinio karo Rozalimo vaistinėje (įkurta 1893 m.) dirbo ir su šeima gyveno vaistininkas Baras, jo name įrengtas vienintelis durų skambutis miestelyje buvo tikra atrakcija gatvėje žaidžiantiems vaikams.

Kiek toliau, miestelio pakraštyje pušų apsuptyje, stovi tarpukariu  labiausiai pasiturinčios Rozalimo žydų Šapirų šeimos namas. Jį prekybininkas Šapiro įsigijo 1930 m. iš vietos dvarininkės K. Bogdanavičienės.

Tarpukario Lietuvoje suklestėjusi sveikatinimosi mada neaplenkė ir Rozalimo – dėl vaizdingų vietovių ir pušyno čia atvykdavo vasarotojai. Šiltuoju sezonu miestelis suklestėdavo ir atgydavo. Poilsiautojai be abejo teikė ir ekonominę naudą: vasarotojams, daugiausia jų buvo žydai, buvo nuomojami namai ir kambariai, teikiamos maitinimo paslaugos, organizuojami pramoginiai renginiai, koncertai ir pan. Kad Rozalimo pušyne atostogaujantys ar besigydantys poilsiautojai jaustųsi patogiai, vietiniams gyventojams buvo draudžiama pušyne ganyti gyvulius.