Žemėlapis

Rokiškis

Žinoma, jog Rokiškyje žydai pradėjo kurtis dar XVII a. 1873 m. nutiesus geležinkelį, žydų skaičius mieste ėmė sparčiai augti. 1923 m. visuotinio surašymo duomenimis, Rokiškyje gyveno 2013 žydų, o tai sudarė 47% visų miesto gyventojų. Tarpukariu žydai aktyviai plėtojo verslą, didžioji dalis miestelio parduotuvių, dirbtuvių ir įmonių priklausė jiems, o kaimynystė su Latvija sudarė puikias galimybes vystyti prekių eksportą ir importą.  Aplink miestą driekėsi nederlingos žemės, tad jis tapo prekybos, amatų centru, o tai labai tiko žydų bendruomenei. Tarpukario metais buvo įkurti nedideli fabrikai bei dirbtuvės: Jofė įkūrė saldainių fabriką, broliai Meleriai spaustuvę ir sacharino bei kartono gamyklą, jiems taip pat priklausė viešbutis  „Londonas“; broliai I. ir Ch. Zametai atidarė geležies apdirbimo dirbtuvę „Litmetal“. Pasakojama, jog Zametai buvo bene turtingiausi Rokiškio miestelio žmonės, jų namas išsiskyrė puošnumu visame Rokiškyje ir gerai išliko iki šių dienų.

Rokiškio žydai turėjo keturias medines sinagogas (trys iš jų buvo dabartinėje Sinagogų g. ir viena Pirties g.), kurios neišliko iki mūsų dienų. Įdomu, jog Sinagogų gatvės maldos namai buvo ne tik skirtingo pobūdžio, bet ir spalvų: geltonoji sinagoga buvo skirta Talmudo* mokiniams, žalioji – namų šeimininkams, o raudonoji, didžiausia ir seniausia, – visiems. Šalia jos gyveno vyriausias tarpukario Rokiškio rabinas Izraelis Sniegas. 2015 m. Rokiškio Sinagogų gatvėje pastatytas informacinis stendas, skirtas čia stovėjusioms sinagogoms įamžinti. Turime galimybę išvysti pagal turimus šaltinius, 3D technologijų pagalba, atkurtų trijų sinagogų vaizdus. Taip pat vaikštant Sinagogų gatve verta atkreipti dėmesį į medinį namą, kuriame kadaise gyveno rabinas. Dviejų aukštų pastatas iki šių dienų išliko beveik autentiškas tiek vidumi, tiek išore, nepaisant to, jog jame nuolat gyveno žmonės su savo įpročiais ir savitu gyvenimo būdu. Taip pat apie Rokiškyje gyvavusią bendruomenę mums primena namai dabartinėse Sinagogų, Vytauto, Respublikos, Pirties, Mikėno ir Kauno gatvėse, kuriuose kadaise gyveno ir prekyba vertėsi žydai. Iki šiol išlikusios nemažos Rokiškio žydų kapinės, įsikūrusios atokiau nuo miestelio centro.

Rokiškis – vieno aktyviausių sionistų, dalyvavusio Pirmajame sionistų kongrese Bazelyje, Hilelio Eidelsono, vietos žydų dar vadinto Seneliu, gimtinė. Be jo neprasidėdavo nei vienas vietos sionistų susirinkimas ar renginys ir net pamaldos, mat Rokiškyje sionistai buvo subūrę savo minjaną*. Tačiau tuo H. Eidelsono interesai neapsiribojo – jis buvo ir vietos Maccabi klubo narys, žydų liaudies banko valdybos narys.

Miestas išsiskyrė kaip chasidizmo* centras ortodoksiškos Lietuvos peizaže. Nors Rokiškyje buvo ir misnagdų*, tačiau didžiąją dalį sudarė chasidai, kurie priklausė Liubavičių, Liadų ir Bobruisko grupėms.