Žemėlapis

Plungė

Plungės miestelis, įsikūręs Šiaurės Vakarų Lietuvoje, žemaičių krašte, pirmą kartą paminėtas XVI a. vid. Iš miestelyje išlikusių antkapių sprendžiama, jog jau XVI a. II pusėje galime kalbėti ir apie žydus Plungėje, o pirmieji žydų maldos namai čia paminėti 1769 m. XIX a. žydų bendruomenė Plungėje sudarė 55 % gyventojų, tarpukariu – 44 % miestelėnų. Šiandien bevaikštant po nediduką gamtos apsuptyje įsikūrusį miestą iš atskirų vaizdinių galime bandyti sudėlioti čia jau nebeegzistuojančios Plungės žydų bendruomenės paveikslą.

Nors miestelį nuolat niokojo gaisrai, XIX a. miestu besirūpinusi Oginskių giminė padėjo tiek lietuviams, tiek žydams atstatyti miesto ekonominę padėtį. Jie pastatė mūrinį pastatą parduotuvėms (dar žinomą kaip Plungės kromai) turgaus aikštėje ir geromis sąlygomis išnuomojo jį neturtingiems žydų krautuvininkams. Visą tarpukarį sėkmingai veikusius kromus, pagrindinę miestelio prekybos vietą, gaisras vėl sunaikino 1951 m. Dabar šioje erdvėje veikia naujai atstatytos prekybos erdvės.

Tarpukario Lietuvos Plungės žydų bendruomenė turėjo šešis maldos namus: didžiąją sinagogą, beit midrašą* ir keturis kloizus*. Mieste veikė ješiva*, pagrindinės žydų mokyklos jidiš ir hebrajų kalbomis, gimnazija hebrajų kalba, taip pat ir hebrajų bei jidiš kalbų literatūrą saugojusios bibliotekos. Iš šios gausos pastatų, susijusių su žydų veikla Plungėje, išlikęs tik raudonų plytų bibliotekos ir žydų gimnazijos pastatas. Žydų kapinės, kurios buvo rytinėje sinagogos kiemo dalyje, sugriautos po Antrojo Pasaulinio karo. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jų vietoje pastatytas atminimo monumentas.

Žydų bendruomenė Plungėje tarpukariu buvo itin politiškai aktyvi, nemažai jos atstovų dirbo kartu su lietuviais miesto savivaldos institucijose, kurdami bendrą gerbūvį. Tarpukario Lietuvos miestelių kontekste Plungė išsiskyrė ir tuo, jog 1924 m. Plungės meru buvo išrinktas žydas Boruchas Davidas Goldvaseris (sėkmingai pareigas ėjęs iki 1932 m.).

Iš Plungės kilęs ir žymus Lietuvos chirurgas Borisas Efrosas (1914-2001) 1958 m. atlikęs pirmąją Lietuvoje planinę širdies operaciją. Nežinia, ar ji būtų įvykusi, jei Antrojo Pasaulinio karo metais B. Efrosas būvų likęs Lietuvoje, o ne dirbęs Balchašo (Kazachstanas) ligoninės chirurginio skyriaus vedėju. Į Lietuvą grįžo jau po karo 1945 m., ir iš karto ėmėsi sudėtingų operacijų; išugdė būrį jaunų chirurgų. Daktaras B. Efrosas taip pat buvo stemplės bei plaučių chirurgijos pradininkas Lietuvoje. 2009 m. Plungėje Efrosų buvusio namo vietoje atidengta dr. Borisui Efrosui skirta atminimo lenta.

Žydų kilmės Plungės tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke 2014 m. pradėjo kurti unikalų projektą – Litvakų atminimo sodą, kurį puošia tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys, skirtos atminti gausias litvakų* bendruomenes. Sode statomi ir Karelijos granito stulpeliai, pristatantys pasaulį garsinusius litvakus.