Žemėlapis

Pakruojis

Pakruojo miestelis įkurtas XVI a. I pusėje, o sparčiau augti pradėjo 1613 m. Pakruojo dvaro savininkui gavus leidimą rengti prekymečius. Po XVIII a. pradžios  karų su Švedija ir Rusija bei siautėjusio maro miesteliui ištuštėjus ir ekonomiškai nusmukus, Pakruojyje leista kurtis žydams. XIX amžiuje Pakruojo žydų bendruomenė sparčiai augo ir sudarė 70 % visų miestelio gyventojų. Atokiau nuo aplinkinių namų 1801 m.  pastatyta medinė sinagoga išsiskyrė savo tūriu ir kartu su bažnyčia tapo miestelio simboliu.

Pakruojo sinagoga yra seniausia išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje, kuri išsiskyrė žydų liaudies meno formomis ir interjere ištapytais siužetais. 1938 m. surengtoje kraštotyrinėje ekspedicijoje kalbininkas Chackelis Lemchenas nuotraukose užfiksavo sinagogos architektūrinius elementus, juos aprašė, todėl išliko nemažai duomenų apie patį pastatą ir jo istoriją. 1895 metais po sinagogos renovacijos  moterų galerijoje, tarp kitų tradicinių žydų meno motyvų, nutapytas tuometis technikos stebuklas – kelis vagonus traukiantis garvežys, simbolizavęs kelionę į Pažadėtąją Žemę. Pastatas šiuo metu tvarkomas, jame numatoma įrengti vaikų biblioteką.

Aplink sinagogą buvo keletas žydų bendruomenei priklausiusių pastatų, kurie neišliko. Išimtis – greta sinagogos esantis dviaukštis mūrinis namas priklausė Rabinovičių šeimai, čia veikė kepykla ir sandėliavimo patalpos. Užraše ant pastato įamžintas miestelio įkūrimas.

Po Pirmojo pasaulinio karo žydų skaičius Pakruojyje drastiškai sumažėjo, kuomet 1915 m. dauguma Lietuvoje gyvenusių žydų Rusijos imperijos valdžios įsakymu buvo priversti pasitraukti į Rusijos gilumą. Tik dalis Pakruojo žydų 1918 m. sugrįžo į miestelį. Įdomu tai, jog pakruojiškių žydų atsiminimuose teigiama, jog po karo didžioji žydų namų dalis buvo apiplėšti, sudegę, tačiau kai kurių išlikusių namų raktai buvo saugomi Pakruojo dvarininko Barono von Roppo įsakymu, kuris su žydais palaikė glaudžius ekonominius ryšius.

Neabejotina, jog žydai prisidėjo prie įspūdingo ir šiandien gausiai lankomo Pakruojo dvaro klestėjimo. Jog Pakruojo žydų bendruomenė palaikė gerus santykius su Pakruojo dvaro gyventojais liudija ir tai, jog 1894 m. mirus Baronui Hermanui von Roppui jo laidotuvėse dalyvavo visa miestelio žydų bendruomenė, kurios vardu rabinas perskaitė eulogiją.

Žydų ugniagesių komandos veikė beveik kiekviename Lietuvos mieste ar miestelyje. Be seniausios Lietuvoje Pakruojo medinės sinagogos, kitas išlikęs svarbus dabartinio miesto pastatas – buvusi Pakruojo gaisrinė. XX a. pr. susibūrusios gaisrininkų draugijos iniciatyva nuspręsta pastatyti stoginę ugniagesių inventoriui laikyti, kurioje dirbtų pastovus budėtojas. Šalia buvo iškastas prūdas. Ant gaisrinės bokštelio esančioje vėtrungėje pažymėta gaisrinės įkūrimo data (1928 m.), taip pat čia buvo įrengta salė miestiečių susibūrimams. Pastato unikalumą iliustruoja faktas, jog Pakruojo gaisrinės replika eksponuojama Rumšiškių liaudies buities  muziejuje.

Pakruojyje dirbo ir gyveno daug krašte žymių asmenybių: gydytojas Markas Šreiberis (išlikęs jo namas), kartu su savo šeima tragiškai nužudytas nacių okupacijos metais; Frida Šapiro valdžiusi viešbutį ,,Europa”, kurio pastatas neišliko. Pakruojyje gyveno stambūs pramoninkai broliai D. ir Š. Maizeliai, jų pastangomis Pakruojo ekonominė reikšmė išaugo. Maizelių dėka miestelyje atsirado elektrinė, fabrikas, spaustuvė. Miestelio centrinėje dalyje išlikęs spaustuvės pastatas, S. Ušinskio gatvėje tebestovi ganėtinai apleistas malūninkų Maizelių fabrikas ir namas. Centrinėje miesto dalyje, S. Dariaus ir S. Girėno, Vytauto, Gedimino gatvėse, išliko daug kitų žydams priklausiusių pastatų.

Netoliese esančiame Pamūšio kaime gimė garsus matematikas, demografas ir statistikas Libmanas Heršas (1882-1955), dirbęs Ženevos universitete (Šveicarijoje). Pakruojyje gimė rašytojas ir poetas Jošua Latzmanas (1906-1984), kuręs jidiš kalba. Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Kaune, išgyveno Holokaustą, vėliau pasitraukė į Izraelį. J. Latzmano dukra Ruta Latzman-Peer buvo viena iš Kauno geto vaikų, išgelbėtų bulvių maišuose.