Žemėlapis

Molėtai

Molėtai pirmąkart paminėti XIV a. didžiojo kunigaikščio Jogailos dovanojimo rašte Vilniaus vyskupui. Per Molėtus ėjo svarbūs keliai į Uteną, Breslaują, Polocką ir Vitebską, dėl to vietovės reikšmė augo. Po XVIII a. pradžios karų su Rusija ir Švedija miestelis nukentėjo, todėl ištuštėjusiose apylinkėse leista kurtis žydams.

Žydai Molėtuose apsigyveno XVIII a. I pusėje, šį faktą patvirtina 1728 m. Vilniaus vyskupo pasirašytas leidimas žydams statyti sinagogą. XVIII a. daugiausia žydai vertėsi karčemų laikymu, kurios buvo įkurtos prie svarbiausių kelio atkarpų. XIX a. vid. žydų gyventojų skaičius pasiekė 1000, o XIX a. pab. šis skaičius išaugo dukart (žydai sudarė apie 80% visų gyventojų). Iki pat Antrojo pasaulinio karo žydai išliko vyraujanti Molėtų gyventojų grupė.

Tarpukariu žydams priklausė dauguma Molėtų centre buvusių pastatų (dab. Vilniaus ir Turgaus g.), kuriose veikė krautuvėlės, 4 restoranai, amatininkų dirbtuvės, Žydų liaudies bankas ir kitos paslaugų bei prekybos įmonės. Verta aplankyti Vilniaus g. esantį raudonų plytų prekybinį pastatą (pastatytas 1933-1936 m.), kuriame veikė keliolika žydų krautuvėlių. Žydai Molėtuose užsiėmė aktyvia socialine ir kultūrine veikla: veikė 5 mokyklos, biblioteka, buvo 4 žydų maldos namai,  Lietuvos Nepriklausomybės karuose dalyvavusių žydų karių sąjungos skyrius, vietos jaunimo, sporto ir teatro grupės. Iki šių dienų išliko Iciko Charifo namas, jame buvo restoranas, vėliau įkurtas pirmasis Molėtų kino teatras „Oazė“. Išlikę du sugrupuoti mūriniai žydų namai Vilniaus g., jame buvo Bazelio Levino ir Ruvelio Videckio namai, o pusrūsyje veikė krautuvė.

Prieš Holokaustą Molėtuose gyveno maždaug apie 350 žydų šeimų. Pirmosios sovietų okupacijos metu 1940 m. nacionalizuotos miestelyje veikusios įmones ir parduotuves, kurių dauguma priklausė žydams.

Iš Molėtų kilę nemažai žymių asmenų: Leibas Gurvičius (1906-1982) pasaulyje išgarsėjo kaip didžiausios Europoje Geitshedo ješivos* (D. Britanijoje) vadovas; 1891 m. molėtiškis Šimonas Gordonas buvo vienas iš Haderos (Izraelis) miesto įkūrėjų.

Lietuvoje vyraujantis mitas, jog tik lietuviai nukentėjo nuo sovietų represijų yra neteisingas. Tą parodo ir tai, jog nemažai žydų šeimų buvo ištremtos į Sibirą, pavyzdžiui, aktyvaus visuomeninko molėtiškio Simono Ozuro šeima, kuris buvo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris.

Sovietmečiu kilus gaisrui sudegė sinagogų pastatai, daug buvusių žydų namų. 1958 m. sunaikintos pirmosios žydų kapinės (Ažubalių g.), tačiau dalinai išliko Molėtų žydų (antrosios) senosios kapinės. Jose verta apsilankyti, norint susipažinti su tradiciniais žydų meno simboliais, kuriais gausiai dekoruoti antkapiniai paminklai. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs žydų religinio paveldo objektas mieste.

Verta apsilankyti Molėtų krašto muziejuje, kuriame veikia Molėtų žydams skirta ekspozicija.