Žemėlapis

Marijampolė

Pietų Lietuvoje šalia apdainuotosios Šešupės krantų stūkso jaunas Marijampolės miestas, kurio istorija nuo pat susikūrimo XVIII a. viduryje glaudžiai persipynusi su Lietuvos žydų bendruomenės praeitimi. XVIII a. antroje pusėje žydai įsikūrė miestelio centre šalia turgaus aikštės. XIX a. vid. jie sudarė daugumą miestelio gyventojų. Žydai sudarė Marijampolės gaisrininkų komandos pagrindą, turėjo savo pradžios mokyklą, vaikų darželį, veikė labdaros, socialinės pagalbos draugijos, teatras, biblioteka. Iki šių dienų mieste išlikę trijų mūrinių sinagogų pastatai – geriausiai iš jų išsilaikiusi 1899 m. suprojektuota Ha-khnasat Orhim sinagoga, kurioje dabar veikia Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras. Išlikę Didžiosios sinagogos bei beit midrašo* pastatai šiuo metu nenaudojami.

1919 m. – esmingi Marijampolės žydų bendruomenės istorijai, kadangi tuomet buvo įkurta pirmoji visoje Lietuvos teritorijoje mokykla hebrajų dėstomąja kalba, kuri tapo pavyzdžiu kitoms tokio tipo tarpukario Lietuvos mokykloms. Greta Tarbut* mokyklos mieste veikė ir Javnės tinklo mokykla.

Ryškiausia sritis, kurioje XIX a. pab.- XX a. pr. išsiskyrė Marijampolės krašto žydai – fotografija, kurios pradžia miestelyje datuojama dar 1873 m. su pirmąja Leono Anšero atelje.  Vienoje iš joje darytų nuotraukų su savo gimnazijos klase įamžintas vienas garsiausių marijampoliečių Lietuvoje – Jonas Basanavičius (1851-1927).

Marijampolės žydų bendruomenė į platųjų pasaulį išleido ne vieną asmenį, garsinusį jos vardą. Žymusis XX a. Prancūzijos fotografas – Izis Bidermanas (1911-1980) – litvakas*, įgijęs fotografijos pagrindus ne kur kitur, o Moisiejaus Buchalterio dirbtuvėje Marijampolėje. Pirmasis Izraelio švietimo ir kultūros ministras Boruchas ben Jehuda išaugo ir subrendo taip pat šio miesto dvasioje.