Žemėlapis

Linkuva

Linkuva minima jau XVI a. Per šią gyvenvietę ėjo kelias į Bauskę ir Rygą, vykdavo prekymečiai. Palanki miestelio geografinė padėtis ir statusas lėmė, jog čia nuo XVIII a. jame pradėjo kurtis žydai. Ilgainiui miestelyje susiformavo gausi ir stipri žydų bendruomenė. Žydų skaičius Linkuvoje ženkliai išaugo XIX a. II pusėje ir iki Pirmojo pasaulinio karo sudarė jo gyventojų daugumą. Linkuvoje žydai vertėsi įvairiais amatais, žemės nuoma, prekyba.

Linkuvos apylinkių žydams priklausė keletas malūnų. Labiausiai legendomis apipintas XIX a. pabaigoje statytas Kalpokų malūnas, pasak vietinių gyventojų, priklausęs žydui Šerui. Sudegus mediniam malūnui, jo vietoje pastatytas mūrinis vėjo malūnas išliko iki šių dienų, jame saugoma autentiška techninė įranga.

Eilinį kartą sudegus medinei sinagogai miestelio žydai 1890 m. pastatė mūrinę. Pastatas sovietmečiu paverstas kino teatru, sunaikintas interjeras. Verta atkreipti dėmesį į išlikusią sinagogos eksterjero raudonų plytų ornamentiką, čia įamžinta ir sinagogos pastatymo data.

Kaip ir daugelyje Lietuvos miestelių, taip ir Linkuvoje žydai buvo inovacijų taikytojai, naujų verslo nišų ieškotojai.  Šiek tiek perstatęs ir pritaikęs buvusį žydų pirties pastatą 1928 m. Peresmanas miestelyje atidarė pirmąją elektrinę. Jis pasiturintiems linkuviečiams tiekė elektrą ir už tai rinko mokestį.