Žemėlapis

Kretinga

Kretingos vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima jau XIII a., tačiau miestui pradžią davė didikas Jonas Karolis Chodkevičius XVII a. pr. čia pakvietęs kurtis pranciškonų vienuoliją, miestui išrūpinęs Magdeburgo privilegiją. Kurį laiką žydams drausta įsikurti Kretingoje, todėl oficialiai funkcionuojanti žydų bendruomenė mieste atsiranda tik XVIII a. II-oje pusėje. Tai liudija ir tai, jog šiuo laikotarpiu žydams suteikiama teisė pasistatydinti atskirus maldos namus ir steigti atskiras konfesines kapines. Kurtis Kretingoje žydus paskatino patogi palanki geografinė padėtis – kaimynystės su Prūsija, netoli esančiu Memeliu (dab. Klaipėda) ir Palanga ir dėl to buvusių palankių sąlygų prekybai vystyti.

Jog žydai Kretingoje apsigyveno dar iki XVIII a. pabaigos liudija senosiose žydų kapinėse 1795 m. datuotinas paminklas. Šiuo laikotarpiu žydai įsikurė Akmenos upės slėnyje buvusioje saloje, kur susiformavo savita vien žydų gyvenama teritorija, dar vadinta Žydų Naujamiesčiu, turėjusi net atskirą turgaus aikštę ir įsikūrusi prie strategiškai reikšmingo kelio į Klaipėdą ir Palangą. Ši gyvenvietė ilgainiui nunyksta nuo XIX a. Žydams leidus gyventi miesto teritorijoje.

Žydų bendruomenė XVIII a. pab. Kretingoje pastatė pirmąją medinę sinagogą, o pastarajai sudegus toje pačioje vietoje (dab. Mėguvos g. 3) 1860 m. pastatyti nauji mūriniai maldos namai, kurie taip pat ne kartą degė. 1941 m. naciai žydų maldos namus padegė, sudegė didžioji dalis senamiesčio. Kretingoje žydai daugiausia gyveno dabartinėse Rotušės, Vytauto, Kęstučio, Žemaičių, Mėguvos, Birutės, Kartenos, Gargždų, Daržų, Pirties, Palangos, Turgavietės, Akmenės gatvėse, tačiau II Pasaulinio karo metu sudegus senamiesčiui praktiškai autentiškų žydams ir bendruomenei priklausiusių pastatų neišliko.

Žydai mieste tradiciškai vertėsi įvairiais amatais, prekyba (gintaru, žemės ūkio produktais), tačiau vieni garsesnių tarpukario Kretingos įmonių buvo „Taicas ir Šeras“, gaminusi sachariną, žvakes, augalinius taukus, arbatą. Iki šių dienų išlikęs gamybinis J. Taico ir E. Šero firmos pastatas.

Vienu žymiausiu Kretingos miesto žydų galima laikyti Bereką Joselevičių (Dov Ber (Berek) Joselewicz; 1764-1809), kuriam mieste pastatytas paminklas. B. Joselevičius buvo Kretingos dvarą valdžiusio Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio reikalų patikėtinis, stambus prekybininkas, išgarsėjęs savo dalyvavimu 1794 m. Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime prieš carinės Rusijos priespaudą. Prisijungęs prie sukilimo, B. Joselevičius suformavo ir vadovavo Lenkijos žydų sukilėlių būriui – tai pirmasis istorijoje žydų karinis dalinys. Karvedys pasižymėjo ir tuo, jog jo dėka žydams kariuomenėje leista laikytis tradicinių religinių papročių.