Žemėlapis

Kaunas

Šiandien Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, esantis Nemuno ir Neries upių santakoje, tarpukariu buvęs laikinąja Lietuvos sostine. Istoriniuose šaltiniuose Kauno vietovardis pirmą sykį paminimas 1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje.

Ilgą laiką žydų vaidmuo Kauno istorijoje buvo epizodinis, o ir jų skaičius mieste iki pat XVIII a. pabaigos buvo itin menkas dėl jiems galiojusių draudimų gyventi mieste. Dėl šios priežasties žydai dažniausiai gyvendavo tose miesto dalyse, kurios buvo nepavaldžios pagal Magdeburgo teisę gyvenusio miesto magistratui – tai pilies arba Bažnyčios jurisdikos. Būtent pilies jurisdikoje apie 1716 m. iškilo ir pirmoji sinagoga Kaune, o gausiausiai žydų gyvenama dabartinio Kauno dalis buvo tuomet privatus garsiai Radvilų giminei priklausęs Vilijampolės priemiestis, dar vadinama Slabodka.

Dideli pokyčiai įvyko Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi. 1797 m. Kaune žydams buvo oficialiai leista gyventi aplink pilį, o 1858 m. buvo panaikinti visi gyvenimą mieste varžę apribojimai. Galimybė gyventi mieste, o ne jo priemiesčiuose ar atskirose dalyse buvo patraukli ir jau XX a. pradžioje apie trečdalį visų Kauno gyventojų sudarė žydai. Gausėjant žydų bendruomenei, daugėjo su jos gyvenimu susijusių, šiandien kultūros paveldu tapusių vietų: Žaliakalnyje įkurtos iki šiandien išlikusios ir garsių žydų amžino poilsio vieta tapusios kapinės. Jose palaidotas ir žymusis Kauno dainininkas Danielius Dolskis (1891–1931), kurio skulptūra puošia Laisvės alėją (skulpt. Romas Kvintas), tapytojas ir grafikas Jokūbas Mesenbliumas (1894–1933), ne tik pats tapęs pripažintu dailininku, bet ir išugdęs pasaulinės šlovės sulaukusį kolegą Nechemiją Arbitblatą (1908-1999).

Tarpukariu Kaune žydai sudarė reikšmingą miesto gyventojų dalį, tad nenuostabu, kad mieste veikė daugiau nei 20 sinagogų ir žydų maldos namų. Šiandien mieste išlikę septyni anksčiau žydų maldos namais buvę pastatai bei viena veikianti – choralinė Ohel Yaakov – sinagoga, kurią 1872 m. gavęs tam leidimą pradėjo statyti pirklys Levinas Minkovskis. Joje šiuo metu įsikūrusi Kauno žydų religinė bendruomenė. Dauguma iš išlikusiųjų maldos namų pastatų – buvę kloizai*, pvz. 1851 m. dabartinėje Liudviko Zamenhofo gatvėje iškilo privatūs Tsvi Hirsh Neviazher maldos namai. Šiandien išlikęs pastatas restauruotas ir pritaikytas kaip konferencijų vieta. Mikalojaus Daukšos gatvėje stovi buvusi mėsininkų sinagoga, statyta XIX a. antroje pusėje. Didelės erdvės dabar glaudžia Vilniaus dailės akademijos Kauno filialo menininkus. Kiek mažiau pasisekė Birštono ir Puodžių gatvių kampe stovinčiam buvusio Naujojo beit midrašo* pastatui – masyvus, pastatytas XIX a. viduryje, jis buvo skirtas studijuojantiems religinius tektus. Panašu, kad jų čia susirinkdavo išties nemažai, mat statinys savo dydžiu pralenkia ir kai kurias kuklesnes sinagogas. Šiuo metu pastatas gana apleistas, čia veikia įvairios prekybos ir paslaugų įmonės. Kokia religiniu požiūriu įvairi ir nevienalytė buvo Kauno žydų bendruomenė liudija ir išlikęs Chasidų kloizo* pastatas. Šiuos maldos namus chasidai* pasistatė apie 1880 m. papuošdami jį nuosaikiu neorenesansiniu dekoru. Nors pastato būklė gana prasta, jo viduje dar galima matyti tuomečio interjero liekanų, pvz. buvusios bimos* vietoje išlikusias keturias kolonas.

Tankiausiai žydų apgyvendintos miesto dalys – istoriškai žydų gyventa priemiesčiui buvusi dalis – Vilijampolė, Senamiestis, bei modernizmu alsuojanti Laisvės alėja, kiek mažiau – Panemunė, Aleksotas, Šančiai. Kita vertus, žydų pėdsakas mieste juntamas beveik kiekviename žingsnyje – tarpukariu laikinosios sostinės statybų rangovai didžia dalimi buvo žydai. Štai Broliai Dovydas ir Gedalis Ilgovskiai pastatė Vytauto Didžiojo, universiteto akių ir ausų kliniką (Vytauto pr. 49A), Medicinos fakultetą (Adomo Mickevičiaus g. 9), Žemės ūkio rūmus (Kristijono Donelaičio g. 2), Vytauto Didžiojo karo muziejų (Vienybės aikštė). Iškiliausia asmenybė žydų statytojų aplinkoje buvo inžinierius, vienas žymiausių Lietuvoje gelžbetonio ir plieno konstrukcijų specialistų Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973). Jis projektavo labiausiai atpažįstamus Kauno pastatus – centrinį paštą, Karininkų ramovės pastatus. A. Rozenbliumas yra ir vienas žymiosios Kauno sporto halės autorių.

Kaune gimė, gyveno ir savo pėdsakus paliko daugybė įžymių žydų tautybės žmonių. Šiame mieste savo kūrinius parašė moderniosios literatūros hebrajų kalba tėvu laikomas Abraomas Mapu (1808-1867), pirmąsias eiles sukūrė garsi žydų literatūros klasikė Lėja Goldberg (1911-1970). Čia gimė ir užaugo vienas iš įtakingiausių Didžiosios Britanijos pramoninkų  Juozapas Kaganas (1915-1995), bei reliatyvumo teorijos pradininkas Hermanas Minkovskis (1864-1909), kurio darbai įkvėpė net patį Albertą Einšteiną. Kaune gimė žymus prancūzų filosofas Emanuelis Levinas (1906-1995). Kaunas ir Lietuvos žydų istorija neįsivaizduojama be Japonijos diplomato Chiune Sugiharos (1900 – 1986), kurio išduotų vizų 1940 m. vasarą dėka buvo išgelbėti tūkstančiai žydų. 1985 m. jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio garbės vardas. Šiandien Kaune veikia diplomato garbei buvusiame Japonijos konsulato pastate įkurtas muziejus – Sugiharos namai.

Vilijampolė

 

Vilijampolė, esanti dešiniajame Neries krante, iki pat 1919 m. buvo atskiras miestelis. Ją 1652 m. įkūrė garsios Radvilų giminės atstovas Jonušas Radvila. Skirtingai nei Kaune, žydai šiame Radvilų miestelyje buvo laukiami ir ilgainiui čia įsikūrė pakankamai gausi žydų bendruomenė, dominavusi miestelyje. 1772 m. Vilijampolėje buvo pastatyta Didžioji Sinagoga, kuri 1892 m. gaisro metu smarkiai nukentėjo ir 1930 m. buvo nugriauta.

Vilijampolę, žydų aplinkoje labiau atpažįstamą kaip Slabodka, garsino čia veikusi garsiosioji  ješiva* „Knesset Israel“. Ją 1881 m. senająjame beit midraše* įkūrė musarų* judėjimo atstovas rabinas Natanas Cvi Finkelis (1849-1927). 1934 m. buvo suprojektuotas naujas, iki šiol išlikęs, ješivos pastatas (Panerių g. 51), tačiau užklupus Antrąjam Pasauliniui karui jis taip ir nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Sovietmečiu čia buvo įrengta siuvykla.

Nacių okupacijos metais Vilijampolėje buvo įkurtas Kauno getas, į kurį priverstinai perkelti visi Kaune gyvenę žydai gyvenę. Getas buvo likviduotas 1944 m.  liepos mėn., o 6-7 tūkst. žydų išvežta į Vokietijos koncentracijos stovyklas. Iš daugiau nei 37 tūkst. Kauno žydų nacių okupacijos laikotarpį išgyveno mažiau nei 3 tūkst.

IX Fortas

IX fortas – žiaurių Holokausto įvykių atminties vieta, kurioje negailestingo likimo sulaukė daugybė žydų tautybės žmonių. Pats IX fortas pastatytas Rusijos imperijos laikais ir buvo vienas iš Kauną juosusių gynybinių įtvirtinimų. Nuo 1941 m. spalio mėn. iki 1944 m. rugpjūčio mėn. IX fortas tapo masinių žudynių vieta, čia nužudyta daugiau nei 50000 žmonių iš  Lietuvos ir kitų Europos valstybių. Šiuo metu Kauno IX forte veikia muziejus, skirtas Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, moksleiviams organizuojamos edukacinės programos.