Žemėlapis

Kalvarija

Šiandien Kalvarijos miestas, įsikūręs XVII a. II pusėje ant Šešupės kranto, XVIII a. dėl žydų bendruomenės gausumo buvo vadinamas tiesiog Žydų Kalvarija. Per visą jos gyvavimo laikotarpį Kalvarijoje buvo pastatyti 5 žydų maldos namai. Kalvarijos senamiestyje, šiaurinėje senosios turgaus aikštės dalyje, išlikęs sinagogos kiemas su didžiosios sinagogos, statytos pagal Didžiosios Vilniaus sinagogos pavyzdį, beit midrašo* ir ješivos* pastatais. Kalvarijoje yra išlikusios ir vienos didžiausių Lietuvos žydų kapinių.

XIX a. žydai sudarė miestelio gyventojų daugumą. Daugiausia jų buvo prekybininkai, kuriems priklausė ir prekių eksporto į Vokietiją monopolis. Vietinę bendruomenę garsino ir Kronholdai – bitininkų šeima, bei Epšteinai, Kronsonai ir Solomonai. Pastarieji buvo vieni pirmųjų Lietuvos teritorijoje ėmėsi tabako plantacijų verslo. Kalvarijos miestą iki šiol supančių plačių dirbamų laukų vaizdai padeda mūsų vaizduotei nusikelti į XIX a. plantacijas.

Po Pirmojo pasaulinio karo Kalvarijos miestelio reikšmė bendrame Lietuvos kontekste itin sumažėjo. 1923 m. ekonomiškai silpname mieste ir žydų bendruomenės narių skaičius ženkliai sumažėjo. Miestelyje likusi žydų bendruomenė turėjo veikiančią žydų progimnaziją, Javnės tinklo mokyklą hebrajų kalba bei mokyklą jidiš kalba bei žydų biblioteką. 1911 m. čia gimė ir tarpukariu augo vienas žymiausių Lietuvoje kūrusių XX a. litvakų* rašytojų ir dramaturgų Jokūbas Josadė (1911 – 1995).