Žemėlapis

Druskininkai

„Tikra yra, kad Čiurlionis buvo tikras genijus. Ir aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos.

Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai!“

 Žakas Lipšicas

Druskininkuose žydai pradėjo kurtis palyginus vėlai – XVIII a. viduryje. Čia jie aktyviai vertėsi amatais, prekyba, bei prisidėjo prie Druskininkų, kaip kurortinio miestelio raidos. 1853 m. atidaryti labdaros namai, į kuriuos atvykdavo gydytis neturtingi žydai iš aplinkinių kraštų. XIX a. viduryje gydytojo J. Pileckio iniciatyva Druskininkuose buvo atidaryta neturtingų žydų ligoninė. 1897 m. Druskininkuose suskaičiuojami 1280 nuolatiniai gyventojai, iš kurių pusė buvo žydai. Žydų bendruomenė įsteigė kelias religines mokyklas: chederį*, vėliau cheder metukan (reformuotą chederį), nuo 1920 m. veikė mokykla jidiš dėstomąja kalba. Sinagoga stovėjo pačioje Druskininkų širdyje, dabartinės Vilniaus alėjos dešinėje pusėje. Aplink sinagogą buvo išsidėsčiusi gausybė parduotuvių, priklaususių žydams. Šiandien apie kadaise gausią žydų bendruomenę liudija senosios Druskininkų žydų kapinės, tačiau iki šių dienų išlikę vos trys antkapiniai paminklai – 1976 m. kapinės buvo sulygintos su žeme. Taip pat galima aplankyti, Ratnyčios žydų kapines, kuriose nuo XVIII a. laidoti tiek Ratnyčios, tiek Druskininkų žydai.

Druskininkai – pasaulinio garso skulptoriaus, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) (1891–1973), gimtasis miestas. Skulptorius gimė Druskininkuose ir praleido čia septyniolika metų. Garsusis skulptorius buvo neabejingas Lietuvai. Gyvenimo pabaigoje gyvendamas Italijoje ir gaudamas vis daugiau laiškų iš Lietuvos, samprotavo apie tai, kaip jį šaukia gimtoji žemė – Lietuva. Dabartinėje Šv. Jokūbo gatvėje esančiame pastate, 1909 m. Ž. Lipšico tėvas buvo įkūręs vieną pirmųjų Druskininkų viešbučių ,,Central”. Šiandien čia taip pat veikia viešbutis, dvelkiantis praėjusio amžiaus atmosfera. Išsaugotas ne tik istorinis pavadinimas, bet ir pastato architektūra, išorės dekoras, parinkta autentiška fasadų spalva. Verta aplankyti Žako Lipšico vardo skulptūrų parką – ekspoziciją. Po atviru dangumi stūkso 19 akmens skulptūrų, sukurtų įvairių menininkų čia rengiamiuose Ž. Lipšico vardo simpoziumuose. 1996 m. įsteigtas memorialinis muziejus pasaulinio garso menininko atminimui įamžinti.

Apskritai Druskininkų aura buvo palanki meno žmonėms, tame tarpe ir žydams, ypač muzikams. 1846 m. šiame miestelyje gimė kantorius, dainininkas ir dirigentas Jokūbas Mošė Abelow (1864-1888), savo talentu išgarsėjęs visoje Lietuvoje – jo pripažinimą liudija faktas, jog jis buvo dažnai kviečiamas giedoti Didžiojoje Vilniaus sinagogoje – pagrindiniuose Lietuvos Jeruzalės maldos namuose. Gal dėl to, jog Druskininkuose vasaromis nuolat veikė simfoninis orkestras, šį miestelį pamėgo žydai dirigentai – 1939 – 1941 m. orkestrui vadovavo Feliksas Efroimas Kaganas – Kochanskis (1889 – Antrojo pasaulinio karo metai), prieš tai dirbęs Varšuvos, Poznanės, Liublino teatruose ir koncertų salėse. Vasaros sezono metu Druskininkų simfoniniam orkestrui tuo laikotarpiu taip pat vadovavo ir žymūs dirigentai bei smuikininkai virtuozai Elijašas Malkinas (1865 – 1953), Vasilijus Volfas Ebanas (1832 – 1888) ir kt.