Žemėlapis

Alytus

Alytus minimas nuo XIV a. ir gana greitai tapo svarbiu centru kelio ruože tarp Gardino, Kauno ir Vilniaus. Kada pirmieji žydai įsikūrė Alytuje nėra tiksliai žinoma, tačiau XVIII a. čia jau tikrai gyveno bendruomenė. Alytaus miesto inventoriuje minima, jog 1786 m. žydams priklausė sinagoga. Iki pat 1915 m. miestas buvo dalijamas į du atskirus teritorinius vienetus – Alytų I ir Alytų II, tačiau nors ir tarpukariu toks administracinius suskirstymas nebegaliojo, bet abiejuose miesto dalyse išliko dvi skirtingos žydų bendruomenės. Tai rodo ir faktas, jog bendruomenės turėjo atskirus maldos namus, kapines ir rabinus.

XIX a. pab. Alytaus kaip miesto pozicija dar labiau sustiprėjo čia įkūrus Alytaus artilerijos-ulonų karinį miestelį ir 1892 m. nutiesus geležinkelį. Šios permainos neabejotinai prisidėjo prie miesto augimo. Nemažai čia gyvenusių žydų kareivines aprūpindavo reikalingomis prekėmis ir paslaugomis, kartu padidėjo prekybinė ir pramoninė miesto reikšmė. Po miestą nusiaubusių gaisrų 1911 m. pastatyti plytų stiliaus Alytaus sinagoga ir rabino namas. Sinagogos pastatas pradėtas tvarkyti ir bus pritaikytas kultūrinėms reikmėms. Manoma, kad iki Holokausto Alytuje iš viso buvo 3 sinagogos.

Tarpukariu žydai sudarė apie trečdalį visų miesto gyventojų ir aktyviai dalyvavo tiek kultūriniame, tiek politiniame miesto gyvenime. Pavyzdžiui, Alytaus miesto tarybai priklausė ir keletas žydų tautybės asmenų, o štai 1922 m. Kolepas Šulmanas trumpai ėjo miesto burmistro pareigas. Alytuje žydams priklausė spaustuvės, viešbučiai, malūnai, elektros stotis, lentpjūvės, mašinų įmonė, limonado gamykla, daug kitų paslaugas ir prekes teikusių įmonių. Tarpukariu Alytuje veikė net du kino teatrai: “Palas” (priklausė Dveirei Šulmanienei) ir ,,Kapitol” kino teatras (pastatytas 1929 m.). Iki šių dienų išlikę abu unikalūs raudonų plytų pastatai.

Vienas žymesnių miesto inteligentijos atstovų buvo visuomenininkas advokatas Mendelis Bokšickis (1898-1941), jo žmona Šeinė kurį laiką vadovavo moterų sionisčių organizacijai. M. Bokšickis buvo miesto tarybos narys, įkūrė ir kurį laiką vadovavo Alytaus policijai, įkūrė savanorių ugniagesių brigadą, vesdavo mokymus kitoms ugniagesių komandoms. Jis suprojektavo neužšąlančias ir neuždumblėjančias požemines ugniagesių vandens talpas, kas tuo metu buvo didelė naujovė net ir užsienyje. Vilniaus gatvėje išlikusio Bokšickio šeimos namo (pastatytas 1911 m.) paradinius laiptus puošia liūtukų figūros. Šiuose namuose 1928 m. gimė jo sūnus žymus inžinierius ir skulptorius Sadja Bahat (Bokšickis).

Alytuje gimė Vilniaus jidiš teatro direktorius, rašytojas Davidas Umru (1910-1941),  žymus matematikas ir fizikas Chaimas Leiba Pekeris (1908-1993), JAV ir Izraelio kino ir teatro režisierius Cvi Kolicas (1912-2002), savo kūryboje gvildenęs Holokausto temą.