Žemėlapis

Alanta

Alantos vietovė minima nuo XIII a., 1436 m. paminėtas Alantos dvaras, o XVI a. pr. minima bažnyčia. Vienas seniausių miestelio pastatų –  Alantos smuklė, statyta dar XVIII a. I-oje pusėje, kaip karčiama ir užvažiuojamieji namai, kurie vienu metu priklausė žydui Mentkei. Žydai Alantoje veikiausiai įsikūrė XIX a. II p., po to, kai Alantos dvaro savininkas V. Pac-Pomarnackis miesteliui išrūpino teisę rengti turgus. Alantos miestelio išskirtinumas – XIX a. pab. pastatyta ir iki šių dienų išlikusi medinė Alantos sinagoga. Sovietmečiu sinagogos pastatas naudotas kaip sandėlis.

Tarpukariu apie pusė Alantos gyventojų buvo žydai (1923 m. gyveno 222 žydai). Nuo 1920 m. veikė žydų pradžios mokykla (mokėsi 51 mokinys), o 1939 m. likus tik 10 mokinių, mokykla uždarytas. Tai rodo, jog žydų miestelyje mažėjo dėl emigracijos į didesnius miestus ir užsienį. Prieš pat Holokaustą miestely gyveno apie 30 žydų šeimų. Augant antisemitinėms nuotaikoms 1939 m. pavasarį, dingus valstietei merginai, alantiškis vaistininkas Zelikas Rapaportas buvo apkaltintas ritualine žmogžudyste*, vietiniai valstiečiai. tikėję šiuo mitu, užpuolė ir sumušė vaistininką, nusiaubė vaistinę. Šį konfliktą pavyko nuraminti tik įsikišus Alantos kunigui, kuris tikino, jog vaistininkas esąs padorus žmogus, netrukus atsirado ir dingusia laikyta mergina.